Savo verslo kūrimas ir vystymas - tai tikrai paprasta.

Kaip pradėti savo verslą: verslui padeda ir „spyris į užpakalį“

Trys jauni, bet jau patyrę verslininkai įsteigė „Verslo banką“. Ne, bankine veikla jie užsiimti neketina - čia laukiamas jaunimas, kuris turi nuosavo verslo idėją, bet nežino, kaip ją pradėti įgyvendinti. Verslininkai žada padėti jiems patarimais, kartu ieškoti pradinio kapitalo. Mainais už pagalbą jie tikisi įsigyti naujai kuriamų įmonių akcijų.

Į surengtą „Verslo banko“ seminarą susirinko per 200 studentų. Visi jie nusiteikę kada nors imtis nuosavo verslo, kai kurie - jau yra įkūrę.

„Turiu savo reklamos įmonę. Dar besimokant teko padirbėti tėčio bendrovėje, pas jo pažįstamus. Jaučiau, kad turiu gamybos ir jos organizavimo patirties, todėl įkūriau savo bendrovę. O čia atėjau, kad palyginčiau, ar mano mintys ir kryptis sutampa su patyrusių verslininkų. Smagu, jog paaiškėjo, kad mąstome panašiai“, – MK pasakoja Žilvinas Slavinskas, „Osis reklamos studijos“ bendrasavininkis ir rinkodaros direktorius.

Tačiau ne visi seminaro dalyviai gali pasigirti jau užsuktu verslu, tegul dar ir tebeieškančiu savo vietos po saule.

„Visi jauni žmonės nori pinigų, laisvės, tačiau mažai kas pradeda realiai ką nors daryti. Tik patys drąsiausi nusprendžia savo svajones įgyvendinti – sukurti verslą", – tvirtina Vytautas Gaidamavičius, „Vadybos pokyčių konsultavimo" direktorius, vienas iš „Verslo banko" iniciatorių.

Tačiau statistika rodo, kad 90% naujai įkurtų įmonių per pirmus penkerius metus bankrutuoja. Kodėl taip atsitinka?

„Verslą pradėjus dažniausiai trūksta pradinio kapitalo, patirties ir kompetencijos verslui valdyti ir plėtoti, o sutikus didesnę kliūtį dingsta motyvacija ir pasiryžimas", – kliūtis vardija p. Gaidamavičius.

O blogiausia, anot jo, kad žmonės, norėdami įkurti verslą, iš tikrųjų sukuria sau darbo vietą, kurioje dirba po 16 val. per parą be poilsio dienų. Todėl „Verslo bankas“ siūlo iš karto žvelgti tolyn į priekį ir galvoti ne apie „nuosavą versliuką“, bet kaip sukurti visą verslo sistemą. Susirinkę studentai neslėpė turį ambicijų tapti verslininkais, tačiau atvirai pateikė klausimus, kaip jį pradėti ir kaip atsikratyti baimės, kad gali nepasisekti. O baimių ir stabdžių būsimieji verslininkai įvardijo ne vieną: trūksta kapitalo, kompetencijos, pasitikėjimo, partnerių, ryšių, patirties, darbuotojų.


Kad ir į kalnus

O kas verslui gali padėti?

„Pasitikėjimas, truputis sėkmės. Kad ir „spyris į užpakalį“, nes jis priverčia sukrusti“, – šypsosi p. Gaidamavičius. Ir pateikia pavyzdį iš savo asmeninės patirties. Tąsyk „spyrį“ atstojo jo įmonės bankrotas. Su keliais kolegomis p. Gaidamavičius įkūrė kavinę ir svečių namus. Tačiau verslas nesisekė taip, kaip buvo tikėtasi, todėl beliko bankrutuoti.

„Bankrotas – sunkus procesas. Po jo maniau, kad neatsitiesiu. Praėjo pusantrų metų, kol vėl ėmiausi aktyvios veiklos. Bet pasimokiau iš savo klaidų. Dabar žinau, kad versle svarbiausia turėti tikslą, o išlėkus į greitkelį – nestabdyti“, – iš savo klaidų p. Gaidamavičius siūlo pasimokyti ir būsimiesiems verslininkams.

Kita, jo nuomone, buvusi bankroto priežastis – netinkamai pasirinkti partneriai.

„Kai kyla idėja, negalima pasiduoti euforijai ir verslą imti daryti su bet kuo. Siūlyčiau būsimus partnerius patikrinti: išvažiuoti į kalnus, „tranzuoti“ kartu ar galų gale surengti kur nors prie ežero išgyvenimo stovyklą, kur atsiskleistų, kaip žmogus elgiasi vienomis ar kitomis aplinkybėmis“, – pataria verslininkas.

Pirmiausia reikia pradėti

Olegas Kovrikovas, keliose įmonėse dirbantis partneriu, vienas iš „Verslo banko“ įkūrėjų, atkreipia dėmesį, jog statistika rodo, kad 90% įmonių, kurias įsteigė žmonės, kurie žino, ką reikia daryti, išsivystė į sėkmingus verslus. Dauguma jų nurodė, kad dar greičiau būtų pasiekę aukštų rezultatų jei būtų anksčiau gavę palaikymą ir žinias, kurios iš tikrųjų reikalingos sėkmingam verslui sukurti.

„Todėl nusprendėme pasiūlyti jaunimui galimybę ne tik gauti žinių, bet ir atsikratyt baimių imtis nuosavo verslo“, – aiškina p. Kovrikovas.

Darius Čibonis, trečiasis „Verslo banko“ iniciatorius pasakoja, kad iš patirties žino jog 10.000 Lt pradinio kapitalo dažnai neužtenka.

„O studentams tai – didelė suma. Todėl lauksime visų turinčių savo idėją, ir bandysime kartu ieškoti sprendimų. Galbūt vieniems užteks patarimų, mokymų, tretiems padėsime ieškoti finansavimo“, – apie perspektyvas kalba p. Čibonis.

Jis neneigia, kad idėja mokyti jaunimą verslumo nėra vien tik altruizmas.

„Verslo paskirtis – uždirbti pinigus. Todėl tikimės, kad kokiu nors būdu dalyvausim įmonių, kurios bus sukurtos mūsų padedamos, veikloj, pavyzdžiui, tapsime jų dalininkais“, – sako p. Čibonis.

Autorius: Rasa Dževeckytė